OPIA

Gal galėčiau dar truputį
Tavo rankose prapulti
Laiko nuovoką prarasti
Jau dangus pradėjo gesti

Niekam nesakysim, sugrįšim
Aplankysim vietas tas pamirštas
Tik tave matysiu, rašysiu, nutapysiu
Kaip ir visada

Nematau kitų veidų šalia (ir jie nemato)
Nematau kitų veidų, nebematau šalia
Nes jie ne tokie ir vėl nebe tie, toli prisiliest
Jie nežiūri taip, nešvyti taip, tu ir pats žinai

Kol tu čia sustoja laikas
Nors kartais kaulus veria speigas
Kol dar sau kažką meluoju
Bet mintim ten vėl važiuoju

Mes niekam nesakysim, sugrįšim
Aplankysim vietas tas pamirštas
Nekenčiu ir keikiu, tu stengies ir aš atleidžiu
Kaip ir visada

Nematau kitų veidų šalia (ir jie nemato)
Nematau kitų veidų, nebematau šalia
Niekam nesakysim, sugrįšim
Aplankysim vietas tas pamirštas (vietas pamirštas)
Nekenčiu ir keikiu, tu stengies, bet ir vėl aš atleidžiu
Kaip ir visada

Nematau kitų veidų šalia (ir jie nemato, ir jie nemato)
Nematau kitų veidų, nebematau šalia (nebematau daugiau daugiau)
Nematau kitų veidų šalia (ir jie nemato)
Nematau kitų veidų (nebematau)
(Gal galėčiau dar truputį)