Ir Šuo Kariamas
Kažko nematau, bet visada nešu
Nuo pradžių man sakė, kad taip turiu
Tiek daug dalykų, jie neturi prasmės
Lydi kasdien ir net neklausi kodėl
Vėl nusišypsai tave išnaudojantiems
Juk viskas gerai, jeigu tai tenka visiems
Uždaro į narvą ir įmeta kaulą
Į vartus man net noris daužyt savo galvą
Kartu mes jėga, kurios niekas netildys
Išmokom gailėtis dažniau negu gintis
Ir šuo kariamas pripranta
Ir vėl mane prie grandinės segs
Antkaklis smaugia, man tik gilina žaizdą
Ši našta mane svaigina
Nesiskundžiu jei algų nemoka ar badu marina
Miegu retai, kepenys stoja
Nuo šitų vaistų išsivystė paranoja
Desperatiškai blogai, bet kitiems gal blogiau
Bijau tuo tikėti, bet nebežinau
Šeria melais, klaidingom sumom
O aš nuleidžiu galvą ir seku iš paskos
Vėl mane prie grandinės segs
Priešintis - ne gyvenimui skirta
Neprisimenu nuo kada, stringa atmintis
Ilgai badavau, gal baigėsi cinkas
Su duotais kaulais galandau dantis
„Fas” nebešauks šeimininkas