Pergalė (Victory)
Kam linksta virš kelio medžiai
Ženklais nudabintos padangės
Šaltiniai pagirdo nelauktą
Ištroškusį klupdo pančiai
Pabunda malūno sparnas
Velniai girnų akmenį tašo
Margoji surinko nuodus
Ranka sudrebėjo grąsant
Virš ąžuolo slypi erdvės
Nematantys šianakt nersis...
Beginklis perlaužia strėlę
Krankliai jau renkasi spręsti...
Ką jaučia pamatęs šviesą
Nudegusios rankos negyja
Pavirto į ugnį priešai
Dar liko akis paskutinė...
Sugaišo vieną gyvybę
Jau laikas kamanas segti
Kaip nors suspėt iki ryto
Žvaigždes į dangų pažerti
Sustoja girdintis tylą
Žirgais pasiverčia bangos…
Tik pergalę deda į vidų
Tos pačios nudegintos rankos…
Melas žadina skausmą
Skausmas žadina drąsą
Tik drąsūs laimi kovą
Tik pergalė drasko melą!
Suprato priekalas kūjį
Užkaitino ašmenis žaizdras
Aidais skaudėjo liežuvis
Prikastas negyvo veido
Iš miško išėjęs elnias
Atidavė saulę ratams
Sudegino dangų žvaigždės
Išaušo rytas bematant...