Negerai gyveni

Ataušo kava bežiūrint į saulę
Nuskendo diena kaip jūra į taurę
Užgeso naktis, tave apkabinus
Išėjo visa ji, visa nusiminus

Geltonas ruduo vėl ima už sprando
Tie patys vardai kaip nuodėmės sklando
Drugelių pilni kruvini avietynai
Neliko jėgų tik dainai ir vynui

Oi-oi-oi, per ilgai gyveni pasauly...
Oi-oi, negerai gyveni...
Oi-oi-oi, negerai gyveni po saule...
Oi-oi, negerai gyveni...

Apsvaigęs nuo nemigos, laiko burės
Praeinant pro šalį, pasaulį stebėsiu
Tie patys garsai bus, tas pats skruzdėlynas
Daina ta pati – ech, ją tik vakar nuskyniau...

Diena, kaip tada, vėl naktį sapnuoja
Devyni žirgai jai patalus kloja...
Po akmeniu mirė maža vėgėlytė
Išdžiūvo dangus. Na iš ko gi jam lyti?

Oi-oi-oi, per ilgai gyveni pasauly...
Oi-oi, negerai gyveni...
Oi-oi-oi, per ilgai gyveni turbūt po saule...
Oi-oi, negerai gyveni...

Ataušo kava bežiūrint į saulę
Nuskendo diena kaip jūra į taurę
Užgeso naktis, tave apkabinus
Išėjo visa ji, visa nusiminus

Oi-oi-oi, per ilgai gyveni pasauly...
Oi-oi, negerai gyveni...
Oi-oi-oi, negerai gyveni turbūt po saule...
Oi-oi, negerai gyveni...