Mergaitė

Ant balkono krašto mąsto, laiškus drasko lėtai
Kol lietus plaukus lygina
Iš devinto aukšto aukšto namo žiūri ilgai
Apie laimę prisimena

Sakau: mergaite, ką viena niūrioj nakty veiki?
Ko akys dailios nedžiugina?
Atsako: sako, kartais žmonės laimę randa mirty
Nes būna - meilė pasibaigia

Ei, kodėl meilė nedžiugina?
Ei, kodėl meilė nuliūdina?

Ant aukščiausio skardžio saldžiai lietūs ardo viltis
Lūpos laime nebekalba
Paskutiniam skrydžiui tyliai ji atmerkia akis
Kojos veda į prarają

Sakau mergaite, neskubėk, dar viskas ateity
Dar daug dalykų neatrastų
Atsako sako, kartais reikia pasilikti nakty
Nes laukti ryto jau per sunku

Ei, kodėl meilė nedžiugina?
Ei, kodėl meilė nuliūdina?

Sakau: mergaite, ką viena niūrioj nakty veiki?
Ko akys dailios nedžiugina?
Atsako: sako, kartais žmonės laimę randa mirty
Nes būna - meilė pasibaigia